Buvau žmogus, kuris niekada nejuto ypatingo ryšio su menais, tačiau darbas taisyklių ir įstatymų griežtume, atvedė mane į norą atsiskleisti ir leisti savo minčių srautui pasinerti į laisvę per kūrybą.

Mano pažintis su tapyba buvo kaip paslaptingo pasaulio atradimas. Nors nežinojau ką darau, nežinojau taisyklių ar technikų, bet jausmas buvo toks natūralus, lyg mano širdis ir rankos kalbėtų ta pačia kalba. Kartais šepetėlių judesiai nebuvo tokie, kokių tikėjausi, ar spalvų deriniai neišėjo taip, kaip norėjau, tačiau man tai nebuvo kliūtis - priešingai, tai buvo mokymosi procesas. Tapyba tarsi atvėrė duris į pasaulį, kuriame savo vaizdus, sapnus ir jausmus išverčiau į spalvotus paveikslus. Tai nebuvo tik kūrybos būdas – tai buvo mano atgaivos, laisvės ir naujų atradimų šaltinis.

Noriu, kad kiekvienas, kuris aplanko mano puslapį, pajustų tą patį grožį ir aistrą, kurią aš jaučiu tapydama. Dabar, kai kuriuose savo darbuose, matau istorijas, jausmus ir net savo pačios augimo kelią - tai yra mano istorija, kuria noriu pasidalinti su pasauliu. Kviečiu kartu su manimi patirti šią nepakartojamą kelionę.